Stalo žaidimai. Carcassonne
Yra žaidimų, kurie sukurti pradedantiesiems. Jų taisyklės nėra per daug komplikuotos. Jų trukmė yra apie valandą. Jie neatsibosta greitai. Vienas toks žaidimas yra Ticket to ride. Kitas žaidimas galėtų būti Carcassonne.
Nuėję į parduotuvę ir pamatę kiek papildymų turi Carcassonne žaidimas, turbūt paklausite: ar tikrai verta prasidėti su šiuo žaidimu? Aš neturiu nei vieno papildymo ir artimiausiu metu nežadu pirkti. Žaidimas, kuris ateina dėžutėje yra gerai atidirbtas ir tikrai pakankamas, kad būtų galima žaisti ilgai, kai jums atsibos Ticket to ride.
Tiesa, mano žaidimo versija yra su dviem papildymais: upė ir abatai. Niekada nežaidžiau abatų ir nemanau, kad žaisiu. Aš nematau jokios pridėtinės vertės iš šito papildymo. Kita vertus upė pakeičia žaidimo pradžią ir prideda papildomai dvylika kortelių, todėl jums greičiausiai kils klausimas: koks skirtumas tarp žaidimo su upe ir be?
Atsakymas. Žaidžiant be papildymo pirmas žaidėjas turi stiprią startinę poziciją, tuo tarpu, kitų žaidėjų pradžia yra sunkesnė. Jeigu tikrai nelaiminga diena, gali būti, kad teks kitam žaidėjui padėti praplėsti savo miestą, vietoj to, kad pasistatyti savo. Su upe tokia situacija neįmanoma, bet upė irgi prideda šiek tiek sėkmės. Ant vienų kortelių yra tik upė, tačiau ant kitų yra miestas, kelias ar bažnyčia, taigi jeigu tau nelaiminga diena, tai nepasiseks greičiausiai bet kuriuo atveju.
Su upe žaidime galima surinkti daugiau taškų ir žaidimas keliomis minutėmis ilgesnis, tačiau realiai, man abu variantai atrodo įdomūs ir galima žaisti tiek su upe, tiek be upės.
Kiekvienas žaidėjas gauna po aštuonis savo spalvos žmogeliukus. Vienas yra naudojamas taškams žymėti, kiti naudojami žaidime.
Pagrindinį žaidimą sudaro 84 kortelės, kurias reikia dėlioti taip, kad susidarytų logiškas žemėlapis.
Prieš pradedant žaidimą, visos kortelės (išskyrus pradžios) yra sumaišomos ir padedamos į atskiras krūveles. Aš dažniausiai mėgstu korteles padalinti į tiek krūvelių kiek yra žaidėjų plius viena. Savo ėjimo metu žaidėjas paima bet kurią kortelę nuo krūvelės viršaus ir prideda prie žemėlapio. Kortelės vaizduoja tam tikrus elementus: bažnyčias, kelius, miestus. Jeigu ant kortelės yra pavaizduotas kelias, tai kortelę reikia padėti taip, kad tas kelias prasitęstų. Kelias negali atsiremti į miestą ar pievą. Atitinkamai reikia elgtis ir su kortelėmis, kurios vaizduoja miesto dalis. Tokia kortelė gali pratęsti esamą miestą arba pradėti naują.
Šis žaidimas yra įdomus tuo, kad taškai yra skaičiuojami ir žaidimo eigoje ir žaidimo gale, kas reiškia, jog žaidėjas, kuris stipriai pirmauja žaidimo eigoje nebūtinai bus žaidimo laimėtojas.
Kai žaidėjas padeda kokią nors kortelę, jis taip pat turi teisę padėti ant tos kortelės žmogeliuką, priklausomai nuo to kas ant korteles pavaizduota žmogeliukas atliks skirtingą vaidmenį.
Jeigu žmogeliukas padedamas ant kelio, jis vadinamas plėšiku. Plėšikas gauna po vieną tašką už kiekvieną kelio atkarpą, kai kelias tampa užbaigtas arba žaidimo gale. Nesvarbu, kas užbaigia kelią: žaidėjas, kuris padėjo plėšiką, ar kitas vis tiek gaunami taškai bei žmogeliukas grįžta atgal pas savininką bei gali būti panaudotas dar kartą.
Kodėl kitas žaidėjas norėtų užbaigti kelią? Viena priežastis yra ta, kad ant kortelės gali būti pavaizduotas kelias ir miestas, žaidėjas norėdamas pratęsti savo miestą atsitiktinai užbaigė kelią. Kita priežastis galėtų būti vienuolynas (apie kurį pakalbėsime netrukus), žaidėjas norėdamas užbaigti savo vienuolyną, taip pat užbaigia ir kelią.
Kai kelias tampa užbaigtas, žaidėjas atgauna savo žmogeliuką ir jį gali naudoti dar kartą.
Jeigu kortelė vaizduoja miesto fragmentą, padėtas žmogeliukas vadinamas riteriu. Jeigu miestas užbaigiamas žaidimo metu, už kiekvieną miesto kortelę bei herbą žaidėjas gauna po du taškus. Jeigu miestas nėra užbaigiamas, po žaidimo žaidėjas gauna atitinkamai po vieną tašką.
Jeigu žmogeliukas padedamas ant vienuolyno kortelės, tai jis vadinamas vienuoliu. Už kiekvieną kortelę, kurią liečia vienuolynas, bei pačią vienuolyno kortelę tiek žaidimo metu, tiek po žaidimo, žaidėjas gauna po vieną tašką. Vienuolynas laikomas užbaigtu, kai vienuolyno kortelė liečia aštuonias korteles, tuomet žaidėjas gali pasiimti savo žmogeliuką bei gauti taškus.
Labai svarbus momentas, kad ant to paties kelio ar miesto negali stovėti daugiau nei vienas žmogeliukas, nesvarbu, kam jis priklauso, tačiau žaidimo eigoje gali atsitikti taip, kad du keliai ar miestai anksčiau buvę nepriklausomi yra sujungiami. Jeigu visų žaidėjų žmogeliukų yra po lygiai, tuomet visi gauna taškus, jeigu kas nors turi daugiau žmogeliukų, tai taškus gauna tik daugiausiai žmogeliukų turintis žaidėjas.
Tai tiek yra pagrindinių taisyklių. Be pagrindinių taisyklių taip pat dar yra papildomos taisyklės, patyrusiems žaidėjams. Aš kalbu apie valstiečius, kurių, tiesa pasakius, niekada nesupratau. Vietoj to, kad žmogeliukas būtų padėtas ant miesto ar kelio, jis gali būti paguldomas ant laukuose (ant žolės). Lauko dydį nustato keliai. Tai yra didžiausia mano problema. Keliai nėra pakankamai ryškus, todėl nustatyti lauko dydį yra gana komplikuota. Labai sunku suprasti kiek valstiečių yra tame pačiame lauke. Kaip ir su kitomis zonomis, gali būti padėtas tik vienas.
Įdomioji dalis yra taškų skaičiavimas. Taškai skaičiuojami tik žaidimo gale, kas reiškia, jog valstiečiai niekada negrįžta atgal į žaidimą. Už kiekvieną pabaigtą miestą, kuris liečia valstiečio lauką, žaidėjas gauna po tris taškus.
Be klasikinio Carcassonne, vienoje lietuviškoje parduotuvėje mačiau Carcassonne: Amazonas ir Carcassonne: Star Wars. Aš tikrai nepirkčiau Amazonas versijos, nes manau, jog tai pridėjo kažką naudingo žaidimui dėl ko jis taptų įdomesnis. Kita vertus, aš mielai įsigyčiau Star wars. Ne aš nesu Jedi fanas, tiesiog šis žaidimas įveda naują įdomią kovos mechaniką, kuri leidžia iš kito žaidėjo atimti planetą. Tiesa, ta kovos mechanika nėra labai jau tikra kova, tiesiog kauliukų ritimas (sėkmė), bet vis tiek kažkiek naujo vėjo. Sunku pasakyti, tai pagerino ar pablogino pagrindinį žaidimą.
Turiu prisipažinti, jog daug šio žaidimo žaidžiau praėjusiais metais, tiesiog niekaip neprisiruošiau aprašyti. Jeigu būčiau aprašęs, jis būtų patekęs į mano žaidimų top, kažkur ties viduriu.
Žaidimo trukmė: 30 - 50 min.
Žaidėjų skaičius: 2 - 5.
Žaidimo kalba: taisyklės yra lietuvių, rusų, latvių, estų kalbomis.
Žaidimo kategorija: žemėlapio kūrimas, sėkmė, strategija.